Choreografė Živilė Virkutytė: Lietuvoje labai trūksta grįžtamojo ryšio iš žiūrovų

Judesys, į jį reaguojančios projekcijos, eksperimentinė muzika ir gyvai atliekami jos fragmentai – tokios dalys „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje jau nuo lapkričio kuria hipnotizuojančia visumą - spektaklį „Rozetos akmuo“. Nors tai – dar visai naujas kūrinys, jis jau įvertintas profesionalios komisijos apdovanojimu „The Hull Dance Choreographic Prize“ konkurse Didžiojoje Britanijoje, o vasarį tame pačiame mieste du kartus pristatytas publikai.

Į „Menų spaustuvę“ kovo 4 ir 5 d. grįžtančio spektaklio choreografijos autorė ir atlikėja Živilė Virkutytė pasidalino savo mintimis apie šio kūrinio ir savo pačios transformacijas, ateities planus ir tai, kas apskritai įkvepia kurti.

Živile, neseniai su spektaklio komanda buvote įvertinti „The Hull Dance Choreographic Prize“ konkurse Didžiojoje Britanijoje, laimėjote pagrindinį prizą. Ką jums reiškia šis įvertinimas? Ar tokie laimėjimai yra stimulas kurti toliau?

Šia tema diskutavome jau kurį laiką: prieš porą savaičių spektaklį rodėme mano universiteto mieste ir ten sulaukiau klausimo apie tai, kuo skiriasi gaunamas atgalinis ryšys Lietuvoje ir Anglijoje. Atsakiau, jog Lietuvoje lyg ir neegzistuoja feedback'o kultūra ir man atrodo, jog dėl to kūrėjai dažnai gali pagalvoti, kad jų kūryba nepatinka žmonėms. Geriau yra girdėti įvairius atsiliepimus, nei negirdėti nieko. Man atrodo natūralu, jog bet kokiu atveju grįžtamasis ryšys yra reikalingas kūrėjui. Todėl šį apdovanojimą labiausiai ir vertinu kaip grįžtamąjį ryšį. Ir, žinoma, tai yra postūmis kurti toliau. Be to, atsiliepimai iš teisėjų buvo labai įvairiapusiški, tai nebuvo vien liaupsės, jie buvo labai konstruktyvūs ir stumiantys į priekį. Tai man ir yra svarbiausias dalykas.

O ar sulaukiate atgalinio ryšio iš žiūrovų? Kokie jų įspūdžiai?

Taip, tačiau tikrai labai mažai, norėtųsi jo sulaukti daugiau. Jaučiasi tam tikra baimė išreikšti savo nuomonę, kad ir kokia ji bebūtų. Man trūksta pokalbio po spektaklio, kaip kad būna Anglijoje: ten žmonės dažnai prieina, pateikia įvairias nuomones, mezga dialogą, randasi diskusija ir šio pokalbio dėka kūrinys yra tarsi palaikomas kaip gyvas organizmas. Turiu omenyje, kad tai jau yra tarsi nebe mano kūrinys, o kaip atskirai egzistuojantis dalykas, kuriuo aš dalinuosi su kitais. Todėl labai norisi dialogo, diskusijų, įspūdžių.

Šis šokio spektaklis yra stimuliuojantis sensorinius, jutiminius pojūčius. Kaip manote, kiek žmogui svarbi sensorinė patirtis? Ką ji duoda?

Aš jau kurį laiką savo dėmesį kreipiu ne į loginį intelektą, o į emocinį. Man tai yra nepaprastai įdomu ir manau, jog visuomenėje yra užmirštamas emocinis mokymas, todėl ir norėjosi žiūrovų dėmesį nukreipti į tą pusę, pakviesti juos šiek tiek prisiliesti prie jų tikrųjų emocijų, to, ką jie iš tikrųjų jaučia. Žinoma, galbūt tai gali ir šiek tiek gąsdinti, netgi esu susidūrusi su keletu atvejų, kuomet spektaklis sukėlė pyktį ir buvo keletas žmonių, kurie sakė: „ taip negalima: duoti tiek daug ir tada palikti su visu tuo “ .

Kai vyko pirmoji diskusija po premjeros „Menų spaustuvėje“, žiūrovai labai džiaugėsi, galėdami pasikalbėti. Galbūt buvo daug žmonių, kurie paskui nebeturėjo galimybės iškomunikuoti savo minčių ir dėl to jiems buvo sunku.

Individui iš esmės svarbi sensorinė patirtis, nes šiais laikais yra labai daug loginės stimuliacijos ir daug mažiau meditatyvinės patirties, buvimo su savo emocijomis, kad ir kokios jos bebūtų. Kai žmonės pagalvoja, jog spektaklis yra gražus arba negražus, tai nėra emocija. Tai yra tiesiog loginio proto išmąstyta nuomonė, o man tai neatrodo įdomu. Man daug geriau, kai žmogus ateina ir pasako: „ man tai sukėlė pyktį “ arba „ aš susimąsčiau apie savo egzistenciją ir kitus dalykus “ . Daug įdomesnės ir asmeniškesnės atrodo sumišusios, iškart lengvai neįvardijamos emocijos, negu tas konstruktas, kuriuo tarsi visi turi sekti vertinant spektaklius. Norisi kitokio ryšio (šypsosi).

Anksčiau minėjote, jog šis spektaklis skirtas savirefleksijai, atsigręžimui į save ir aplinką, kurioje gyvename, į kintančią komunikaciją. Kaip manote, ar savirefleksija gali transformuoti visuomenę, spręsti problemas?

Manau, jog vis vien mes esame vienas su kitu labai susiję. Ir kad ir kiek kartais norėtume save pristatyti kaip super-individualų ir jaučiantį dalykus, kurių nejaučia kiti, tos bendražmogiškos patirtys, emocijos, ir vertybės vis tiek egzistuoja. Aš manau, kad labai natūraliai galima kiekviename iš mūsų rasti tų dalykų, kuriais mes dalijamės vieni su kitais. Vėlgi, reikėtų atsigręžti į emocijas ir į patirtis, nes patirtys sukelia emocijas ir taip toliau. Egzistuoja vadinamosios shared experiences.

Kaip manote, ar su kiekvienu pasirodymu jūsų kūrinys kinta, jei taip, kas tai lemia?

Pamėginsiu papasakoti, ką galvojau nuo pat premjeros iki dabar, ir galbūt tai suteiks atsakymą į šį klausimą. Kai parodžiau dvi pirmąsias premjeras, buvo tiek emociškai, tiek fiziškai sunku. Bijojau kam nors tai pasakyti, tačiau kuomet aš pagalvodavau, kad reikės rodyti daugiau spektaklių, nežinojau, ar galėsiu, nes visa tai atrodė labai sunku. Tai tarsi ištraukia visiškai viską iš vidaus. Po lapkričio pradžios buvo beveik poros mėnesių pertrauka, kai užsiėmiau visiškai kitais dalykais ir visai apie tai negalvojau, bet to ir norėjau. Ir tada, kai sausio mėnesį vėl rodėme spektaklį, dvi savaites prieš jį pradėjau repetuoti, vėl atsirado šiokia tokia baimė, nes galvojau, kaip viskas bus, kaip jausiuosi. Ir tada repeticijoje padariusi pilną perbėgą supratau, kad viskas yra visiškai kitaip. Tai buvau aš, kuri atlieka šį spektaklį, ir tai buvo pats spektaklis, egzistuojantis atskirai. Ir tada šitos dvi energijos, susijungiančios savaime, suteikia tokios energijos, kurios dar nebuvo per premjerą.

Po premjeros parodžiau tris spektaklius ir būtent tokia buvo mano refleksija: supratau, kad spektaklis jau tapo atskiru dalyku ir kad visame tame yra daugiau gyvybingumo, nes ten yra ir mano, ir spektaklio energija, o ne tik mano vienos pačios, kaip kad buvo per premjerą. Ir tai man suteikia didelės laimės (šypsosi).

Ko žiūrovas gali tikėtis iš šio spektaklio? Ką norėtumėte, kad žiūrovas išsineštų?

Iš tikrųjų negaliu pasakyti nieko konkretaus, nes tai yra labai subjektyvus dalykas ir jokiu būdu nesinori nieko primesti. Bet aš galbūt norėčiau, kaip ir minėjau anksčiau, kad žiūrovas šiame spektaklyje leistų sau tiesiog pabūti, per daug neanalizuodamas, tiesiog susitapatintų su spektaklio erdve, su jo emocija ir leistų sau tiesiog pabūti kartu su emocijomis, kad ir kokios jos ateitų. Manau, taip pat reikėtų duoti kažkiek erdvės sau, paanalizuoti tas emocijas, bet tai padaryti jau po spektaklio, o ne jo metu.

Kurie menininkai jums padarė daugiausiai įtakos kūrybiniame kelyje?

Kalbant apie šokio sritį, tai Wayne McGregor, britų choreografas, ir jo idėjų ieškojimas. Jis nebijo kombinuoti šokio su naujosiomis technologijomis ir ieškoti idėjų daug toliau ir giliau nei vien tik individas ir įvairūs jo aspektai bei savybės. Jis turi tendenciją bendradarbiauti su mokslininkais, visiškai kitokių disciplinų atstovais, ir man tai atrodo labai įdomu. Dar prisiminiau japonų šokio kolektyvą „Dumb Type“, kurie kūrė jau aštuoniasdešimtaisiais ir pirmieji vizualųjį meną įkombinavo į šokį. Jų kolektyve yra ir architektų, ir scenografų, ir projekcijų menininkų, na, labai įvairių disciplinų atstovų. Dar galėčiau paminėti ir Akram Khan.

Iš tiesų, į mano paieškas dažnai įsipina ne tik menininkai ir jų darbai, bet ir filosofija, psichoterapija.

Koks jūsų mėgstamiausias meno kūrinys?

Kažkodėl į galvą šovė keista mintis: tai Claude Monet paveikslai. Dar tapyboje man labai patinka portretai ir natiurmortai, man jie tarsi suteikia tam tikro įžeminimo ir tai yra labai svarbu mano asmenybei. Išties, mėgstu visą minėto „Dumb Type“ kūrybą ir, beje, vieną iš paskutiniųjų McGregor spektaklių „ Tree of Codes “ .

Kaip šokis pakeitė jus kaip asmenybę?

Šokis visada egzistavo mano gyvenime, nors buvo laikotarpis, kai jo nebuvo, bet tuomet labai to ilgėjausi. Šokyje leidžiu sau tiesiog būti. Būti esamajame momente. Tai yra toks metas, kai aš nieko neanalizuoju, tarsi meditacija. Aš atgimstu šokyje, man tai yra būtinybė, be jo neįsivaizduoju savęs.

Ką dar veikiate laisvalaikiu? Galbūt turite hobių?

Netyčia buvo „ išlindusi “ antroji mano specialybė, vertimai: studijavau anglų filologiją, tai – mano antrasis bakalauras. Taip gavosi, kad visi galvoja, jog aš esu vertėja ir šokis atsirado iš niekur (juokiasi). Kai turiu daugiau laisvo laiko, verčiu, taip pat jau labai seniai praktikuoju jogą. Užsiimu įvairiais dalykais ir veiklomis, tikriausiai, kaip ir visi žmonės.

Kokia vieta jums geriausia kurti?

Konkrečios lokacijos nėra, tačiau yra veiksmas, kuriame dažnai gimsta mano idėjos ir visokiausi nušvitimai – tai vaikščiojimas. Aš galiu mąstyti tik judesio formoje. Jeigu ilgai užsibūnu vienoje vietoje, pasimetu tarp visų minčių ir idėjų, bet kuomet atsiriboju ir einu, tai būtent tame veiksme man viskas tarsi susidėlioja į vietas. Tad vaikščiojimas yra vienas iš svarbiausių dalykų mano gyvenime, kuris daug ką išsprendžia.

Kokie jūsų tolimesni planai?

Na, aišku, norisi tęsti su „ Rozetos akmeniu “ , todėl dabar teikiame prašymus į įvairius festivalius ir jau turime keletą planų jį parodyti dar kitur. Balandžio mėnesį vyksiu į rezidenciją Izraelyje, ten pradėsiu užsiimti naujais dalykais: kursime šokio dokumentiką, turiu tikslą pamėginti perkelti kiną ir šokį kaip disciplinas ant scenos, tačiau parodyti ne tik tiesiog ekraną ir šokį, bet atrasti kitokius būdus. Taip pat su kolega Edu mes planuojame pradėti kurti naują spektaklį, bet tai vyks šių metų pabaigoje. Dar pradėsime vesti kūrybines dirbtuves, pirmąsias rengsime Anglijoje balandžio pabaigoje ir po to žiūrėsim, kaip seksis (šypsosi).

Kalbino Laura Kromalcaitė

ŽivilėVirkutytė Menųspaustuvė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Popiežiui Pranciškui lankantis Vilniuje, mieste keisis eismo srautai, viešojo transporto trasos, atskirose sostinės dalyse bus ribojamas ar visai draudžiamas eismas, todėl šeštadienį ir sekmadienį kelionė į Vilniaus oro uostą gali trukti ilgiau nei įprasta. „Popiežiaus Pranciškaus vizitas – neeilinis ir didelis įvykis, dėl kurio mieste žmonių bus daugiau nei visada, o judėjimo galimybių – mažiau nei įprasta. Todėl visus, kurie šį šeštadienį ar sekmadienį k...
Nuotraukų albumas
Likus vos dviem dienoms iki popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje, Vilniaus mieste vyksta paskutinieji pasiruošimo darbai. Gatvėse statomos užkardos, pagrindinių miesto aikščių prieigose rengiami ekranai, be to, sustiprintos ir policijos pajėgos. Prie visų pagrindinių vietų, kur pasirodys popiežius, bus įrengti didžiuliai ekranai, kad kiekvienas susirinkęs galėtų pamatyti Šventajį Tėvą. Gatvėse, kuriomis popiežius keliaus papamobiliu, statomos užkardos,...
Įvykiai
Žadėdamas, kad „Zero Live Show” išsiskirs ne tik muzika, bet ir nematytomis dekoracijomis, režisierius Emilis Vėlyvis nejuokavo – į sceną atsivarys realaus dydžio tanką. Aštuonių žmonių kūrybos vaisius iš išorės nesiskiria nuo tikro tanko ir į koncertų scenas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje bus transportuojamas 13 metrų ilgio sunkvežimiu. „Mano šou, tai kodėl aš negaliu į jį atsivežti tanko?”, - juokavo E. Vėlyvis. „Bus čia ne tik tankas, bet pam...
Aktualu!
Jau šį savaitgalį, rugsėjo 22–23 d., į sostinėje atvyksta Popiežius Pranciškus. Pirmąją vizito dieną (šeštadienį), kuri šiemet sutampa ir su Tarptautine diena be automobilio, viešasis transportas sostinėje bus nemokamas, todėl visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami keliauti autobusais ir troleibusais. Popiežiaus vizito metu Vilniuje planuojamas patogesnis ir sklandesnis viešojo transporto eismas, numatomi laikini eismo pakeitimai. Visų vizito dalyvių...
Sveikata
Daugeliui muzikos festivaliai asocijuojasi su linksmybėmis, šokiais, menais, tačiau ne ta vieta, kur žmonės galėtų pasirūpinti savo psichologine ir fizine sveikata, atvirai pasikalbėti su specialistais apie problemas. Vis tik šiuolaikiniai muzikos festivaliai vis daugiau dėmesio skiria ir šiam aspektui, o profesionalią psichologų ir toksikologų pagalbą jaunimas jau gali gauti ir kai kuriuose Lietuvoje organizuojamuose festivaliuose. Jau trečius metus po įv...
Laisvalaikis
Reguliariai sportuojant į rutiną įsitraukiama visiškai nejučia. Nors sportas — puikus įprotis, nuolat užsiimant ta pačia sportine veikla, kad ir kokia mėgiama ji būtų, po kurio laiko užsiėmimai praranda efektyvumą tiek fizine, tiek ir emocine prasme. Kad galėtum to išvengti, pateikiame keletą priežasčių, kodėl verta išmėginti naują sporto rūšį ar pratimus: Lavinami įvairesni raumenys Nepriklausomai nuo kasdienės treniruotės intensyvumo, kūnas laipsniškai...
Sportas
Pirmadienį (rugsėjo 17-osios dienos) pavakarę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė FIBA 2019 metų pasaulio krepšinio čempionato Europos zonos atrankos antrojo etapo J grupės antrosiose rungtynėse namuose Vilniaus „Siemens“ arenoje susitiko su Nyderlandų nacionaline komanda ir po dviejų pratęsimų rezultatu 95:93 (24:16, 15:23, 18:16, 18:20, 9:9, 11:9). Lietuviai ( 8 pergalės ir 0 pralaimėjimų) toliau lieka vienvaldžiais šios grupės lyderiais, o olandai (4/4 ) y...
Video
Pirmadienį (rugsėjo 17 d.) naują savaitę žvaliai pradėti kviečiantis Jonas Nainys pristato naujausią savo darbą. Nors DJ Jovani ir dainininkės Jazzu duetas „Keep It To Myself“ vis dar yra vienas populiariausių hitų mūsų šalyje, J. Nainys muzikos mylėtojams dovanoja dar vieną naujai suskambusį kūrinį: dueto „Beissoul & Einius“ dainos „Rooftop“ remiksą. Tai nėra pirmas J. Nainio ir dueto bendradarbiavimas – pernai DJ Jovani remiksavo „Beissoul & Einius“ hitą...
Įvykiai
Televizorių rinkos naujienos ir tendencijos Dar visai neseniai 4K ir OLED buvo karštomis naujienomis televizorių pasaulyje, tačiau šių metų IFA parodoje jau buvo gausu modelių su 8K raiška bei pristatyta nauja microLED technologija, kuri turėtų tapti ekranų ateitimi. Susigulėjus įspūdžiams po kelionės į Berlyną, savo įžvalgomis apie televizorių rinkos naujienas bei tendencijas dalinasi IFA parodoje apsilankę buitinės technikos ekspertai. 8K ir dirbtinis...